Vidaus kontrolės sistemos reikšmė ir elementai
Autorius: Diana
VIDAUS KONROLĖS SISTEMOS REIKŠMĖ
Pirmą kartą vidinės kontrolės apibrėžimą 1949 m. pateikė Amerikos auditorių institutas. Vidaus kontrolė – tai įmonės sudarytas planas bei visos kitos koordinuotos priemonės ir būdai, naudojami įmonės aktyvams išsaugoti, apsaugos duomenų teisingumui ir tikrumui patikrinti, veiklos efektyvumui padidinti ir numatytai valdymo politikai garantuoti. A. Mackevičiaus „Žodynėlyje sąskaitininkams“ rašo, jog vidaus kontrolė – tai įmonės sudarytas ir vykdomas planas, kuris turi garantuoti, kad visi verslo sprendimai būtų daromi atitinkamo kompetencijos lygio pareigūnų, kad visis padaryti sprendimai būtų vykdomi, kad visi sandėriai būtų daromi laikantis padarytų sprendimų, kad visos vertybės būtų saugomos laikantis įmonės vadovybės nuostatų ir kad visos verslo transakcijos būtų tinkamai registruojamos. Galima pastebėti daug bendrų šių dviejų apibrėžimų bruožų. Vidaus kontrolei būdingos dvi pagrindinės funkcijos:
1) apsaugoti įmonės „žmogiškąjį ir fizinį aktyvus“;
2) garantuoti įmonės veiklos efektyvumą.
Manoma, kad šios funkcijos turi padėti siekti savo organizacinių tikslų.
Gana išsamų vidaus kontrolės apibrėžimą pateikė R. Bičiulaitis: “Vidaus kontrolė – tai koordinuotų metodų ir priemonių sistema, suteikianti galimybę valdyti verslo aplinkos, procesų ir valdymo informacijos riziką“.
Vidaus kontrolės tikslas – sumažinti riziką, susijusią su verslo aplinka, organizacijoje vykstančiais procesais bei generuodama valdymo informacija.
Vidaus kontrolė glaudžiai susijusi su valdymu ir apskaita. Valdymas tik priima sprendimus, o vidaus kontrolė parodo, ar tiksliai jie vykdomi. O dėl vidaus kontrolės ryšio su apskaita, tai svarbu pažymėti, kad nors vidaus kontrolė neįeina į pačios apskaitos sferą, tačiau įvairūs jos apskaitos aspektai turi svarbią reikšmę. Apskaitos sistemoje yra daug įvairių būdų ir rodiklių įmonės veiklai įvertinti ir apskaitos duomenų tikslumui patikrinti.
Labai skiriasi mažų ir didelių įmonių vidaus kontrolės sistema. Smulkaus verslo kontrolės sistema gali būti menka ar net formali. Visam įmonės darbui vadovauja įmonės savininkas, tiesiogiai susijęs su visomis įmonės komercinėmis veiklos stadijomis. Pats savininkas atvaro gaminamos produkcijos realizavimą, gauna visas pajamas ir pats jas paskirsto gautoms sąskaitoms apmokėti. Taip yra teoriškai. Praktiškai asmeninė kontrolė yra neįmanoma. Net ir labai smulkaus verslo savininkas paprastai savo pareigas pasidalija su kitais darbuotojais. Taigi kontrolė nėra tiesioginė, vadinasi, tam yra tikra sistema, kuri siekia apsaugoti įmonės turtą nuo vagysčių ir išeikvojimų, teikia duomenis apie visą įmonės ūkinę veiklą.
Didelio verslo kontrolės reikšmė yra gerokai didesnė. Mat, plečiantis įvairių sandėlių mastui ir skaičiui, didėja rizika padaryti klaidų savo veiksmuose, netiesiogiai kontroliuojamame versle, labai svarbios yra teisingos finansinės ataskaitos.
Tik gerai tvarkoma vidaus kontrolė sistema garantuoja įmonės tikslų įvykdymą. Kai kuriose įmonės tų tikslų būna daug ir jų siekiant reikia sukurti efektyvią kontrolės sistemą.
Būtina pabrėžti 2 svarbiausius vidaus kontrolės sistemos reikšmės aspektus:
1. Vidaus kontrolė svarbi pačiai įmonei. Įmonės vadovybei turi rūpėti, kad būtų stabili ir lanksti vidaus kontrolės sistema, skirta tam tikriems veiklos tikslams, padėti numatyti ateities perspektyvas. Vadovybei turi būti svarbu turėti tokią kontrolės sistemą, kuri operatyviai atskleistų klaidas, apgaules ir piktnaudžiavimus.