Studijoms.lt

Apskaitos ir vidaus kontrolės sistema yra įmonės valdymo sistemos dalis. Tai įmonės vidaus kontrolės planas, priemonės ir būdai skirti jos turtui apsaugoti, apskaitos teisingumui patikrinti, veiklos efektyvumui ir politikai garantuoti.

Politiniai, ekonominiai, socialiniai ir technologiniai veiksniai nuolat keičiasi, tad ir vidaus kontrolė turi prie jų taikytis – tai, kas kažkada buvo pakankama, pasikeitus aplinkybėms gali pasidaryti netinkama arba neveiksminga. Subjekto veiklos teisės aktų nuostatų atitikimo vertinimas atliekamas tiek, kiek tai reikalinga veiklos audito tikslams pasiekti ir vykdomai veiklai įvertinti, tai yra auditorius, siekdamas audito tikslų, turi įvertinti ar audituojama veikla vykdoma pagal teisės aktų reikalavimus.

Veiklos auditas apima :

a) veiklos ekonomiškumo (taupumo) vertinimą lyginant su viešojo administravimo principais ir geriausia administravimo praktika;

b) finansinių, žmogiškųjų ir kitų išteklių panaudojimo efektyvumo auditą, įskaitant ir informacinių sistemų, veiklos vertinimo kriterijų (rodiklių) ir stebėjimo atlikimo nagrinėjimą, taip pat audituojamo subjekto atliktų veiksmų šalinant audito metu nustatytus trūkumus tyrimą ir kitą, ką auditorius mano esant svarbu ir reikšminga siekiant pagerinti audituojamą subjektų veiklos efektyvumą;

c) rezultatyvumo (veiksmingumo) auditą, susijusį su audituojamų subjektų, jų vykdomų programų tikslų pasiekimo įvertinimu. Atliekant rezultatyvumo auditą vertinamas audituojamo subjekto pasiektas efektas (kokį poveikį visuomenei, mokesčių mokėtojams ar kitoms suinteresuotoms šalims padarė audituojamo subjekto veikla). Taip pat gali būti nagrinėjama, kaip audituojamas subjektas stebi, analizuoja ir vertina, kokį poveikį išorei padarė jo veikla.

Audito objektas – audituojamo subjekto veikla ar atskiro jos dalys: strateginiai tikslai, planai, vykdomos programos ir kt. Audito rezultatai įforminami ataskaita. Auditorius surinktiems duomenimis vertinti pasirenka vertinimo kriterijus atsižvelgdamas į audito tikslus ir audituojamą objektą, audituojamam subjektui nustatytus tikslus ir kitus kriterijus, kurie auditoriaus nuomonę turi būti taikomi ir yra svarbūs. Po rekomendacijų pateikimo auditorius turi domėtis audituojamo subjekto veiklos pokyčiais, stebėti kaip vykdomos audito ataskaitoje pateiktos rekomendacijos bei šalinami veiklos trūkumai.

Audituojamas subjektas – institucija, kuriai pagal atlikimo audito rezultatus buvo pateiktos rekomendacijos, per Valstybės kontrolės nustatytą terminą, bet ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų, informuoja Valstybės kontrolę apie audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Vidaus kontrolė – audituojamo subjekto vadovo sukurta visų kontrolės rūšių sistema, kuria siekiama užtikrinti audituojamo subjekto veiklos teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą, rezultatyvumą ir skaidrumą, strateginių ir kitų veiklos planų įgyvendinimą, turto apsaugą, informacijos ir ataskaitų patikimumą ir išsamumą, sutartinių ir kitų įsipareigojimų tretiesiems asmenims laikymąsi bei su visa tuo susijusių rizikos veiksnių valdymą.

. Vidaus kontrolė ne tik įgalina išvengti klaidų, jas išaiškinti ir laiku ištaisyti, bet ir pasiekti įmonės tikslus, numatyti veiklos perspektyvas. Įmonės vidaus kontrolė svarbi ir išorės auditoriams, kurie vadovaujasi jos lygiu numatydami audito testų pobūdį ir mastą. Atlikdamas auditą, auditorius remiasi vidaus kontrolės sistemos patikimumu, todėl svarbu tiksliai apibrėžti jos sampratą bei funkcijas. Audito standartai apskaitos sistemą apibrėžia kaip ūkinėms operacijoms apdoroti naudojamų finansinės apskaitos programų ir registrų derinį. Vidaus kontrolės sistema – tai vadovybės taikoma politika ir procedūros, padedančios pasiekti įmonės tikslus, veiksmingai vadovauti verslui, apsaugoti turtą, išvengti klaidų ir apgaulės, užtikrinti apskaitos registrų teisingumą ir pilnutinumą bei patikimos ataskaitos parengimą laiku. Vidaus kontrolės sistemos funkcijos išeina už apskaitos funkcijų ribų.