Valstybės biudžetas. Biudžeto deficitas
Autorius: Elena
Valstybė savo finansuose gali turėti perteklių ar trūkumą. Pastaruoju atveju kalbame apie “deficitą”. Biudžeto deficito valdymas yra vienas iš svarbiausių fiskalinės politikos makroekonominių instrumentų. Dažnai siekiama subalansuoti biudžetą, norint išlaikyti šalies ekonomiką “ant bėgių”.
Apie biudžeto deficitą taip pat kalbame, kai norime apytikriai nusakyti vyriausybės fiskalinę padėtį. Ar vyriausybė bando į ekonomiką “įpumpuoti” daugiau likvidžių lėšų nei ji surenka iš mokesčių, ar ji bando likvidžias lėšas išimti iš ekonomikos tam, kad atvėsintų “perkaitintą” ekonomiką?
Finansų rinkos labai atidžiai stebi biudžeto deficitą, nes jis parodo, kiek vyriausybei atitinkamu metu reikia finansavimo ir kokiu mastu didėja valstybės skola. Biudžeto deficitas gali suteikti informaciją apie vidaus išteklių mobilizavimo efektyvumą ir valstybės išlaidų valdymą. Pagrindinės biudžeto deficito priežastys gali būti pajamų surinkimo problemos, pernelyg didelės išlaidos ar netinkama kontrolė.
Žinomas būdas biudžeto deficitui finansuoti yra spausdinti ir leisti pinigus. Pinigų pasiūlai viršijant paklausą, skatinama infliacija. Taigi, biudžeto deficitas gali būti vienas iš veiksnių, kurie skatina infliacijos augimą šalyje.
Būdamas vienu iš pagrindinių ekonomikos dalyvių, valstybinis sektorius yra santaupų ir investicijų šaltinis. Jei investicijos didesnės už santaupas, visa ekonomika patiria išorinės pusiausvyros sutrikimą arba tai, kas vadinama einamosios sąskaitos deficitu. Laikui bėgant einamosios sąskaitos deficitą kompensuoja einamosios sąskaitos perviršis. Mažinant biudžetą, galima padėti didinti valstybinių lėšų santaupas, o santaupas galima panaudoti per dideliems išorinės ekonominės pusiausvyros sutrikimams mažinti.
Biudžeto deficitas – tai sąvoka, kurią praktikoje galima apibrėžti įvairiais būdais. Biudžeto deficito poveikis ekonomikai taip pat būna įvairus, priklausomai nuo pradinių sąlygų ir deficito priežasčių. Šis referatas susideda iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje apžvelgiami įvairūs biudžeto deficito apibrėžimai, o antrojoje aptariamos galimos biudžeto deficito pasekmės.
Biudžeto deficito apibrėžimas
Biudžeto balansas – tai ir apskaitos, ir ekonominė sąvoka. Biudžeto deficito interpretavimas labai priklauso nuo to, kas būtent yra matuojama, o tai savo ruožtu priklauso nuo to, kaip yra sudaromos fiskalinės sąskaitos kaip registruojamos vyriausybės įplaukos, išlaidos ir kiti sandoriai. Norint įvertinti biudžeto balansą, ypatingą dėmesį reikia skirti apskaitos sistemai, apskaitos vienetui, konsolidavimo metodams, nereguliarių operacijų ir valstybinio sektoriaus įsipareigojimų apskaitymui. Ekonomikai ir finansų rinkoms tampant vis sudėtingesnėms, sudėtingesni darosi ir valstybinio sektoriaus sandoriai bei finansinė veikla. Valstybinio sektoriaus apskaitos taisyklės kinta priklausomai nuo besikeičiančių ekonomikos ir finansų rinkų sąlygų ir atspindi besiplečiančią valstybinio sektoriaus finansinę veiklą. Valstybinis sektorius apima kaip vyriausybės, taip ir visų vyriausybei priklausančių ir jos valdomų vienetų veiklą. Į valstybės sektoriaus biudžeto balansą įeina valstybės biudžeto balansas ir kvazifiskalinės veiklos balansas, kuris atspindi valstybinių įmonių, firmų ir finansinių institucijų veiklą
Tradiciškai vyriausybės savo sandorius apskaitydavo grynųjų pinigų pagrindu. Kitais žodžiais tariant, vyriausybės sąskaitose įplaukos būdavo apskaitomis tuomet, kai jos būdavo gaunamos, o išlaidos – kai jos faktiškai būdavo atliekamos. Pastaruoju metu daugelis šalių perėjo prie apskaitos kaupiamuoju pagrindu. Tai reiškia, kad įplaukos ir išlaidos apskaitomos tuomet, kai prisiimami jas atitinkantys įsipareigojimai. Apskaita kaupiamuoju pagrindu turi tam tikrų pranašumų, palyginus su apskaita grynųjų pinigų pagrindu. Ji atitinka valstybės veiklos apibrėžimą nacionalinėse sąskaitose ir jos įtaką privačiai veiklai. Naujojoje TVF GFS rekomendacijų redakcijoje patariama vyriausybės apskaitai pradėti taikyti kaupiamąjį pagrindą.