Valdymo apskaitos namų darbas
Autorius: Vitalija
1. UŽDAVINYS
IŠLAIDŲ APIBŪDINIMAS IR APSKAITA
1. Išlaidų samprata
Valdymo apskaitoje pagrindinis dėmesys skiriamas išlaidų apskaitai ir jų mažinimo būdams. Tuo tarpu pajamos nėra pagrindinis valdymo apskaitos objektas, tačiau jos svarbios sudarant įmonės biudžetus, planuojant galutinį veiklos rezultatą – pelną.
Kalbant apie išlaidų apskaitą dažnai susiduriama su tokiomis sąvokomis kaip išlaidos, sąnaudos, savikaina, kaštai.
Išlaidos – tai pinigų išleidimas, turto bei paslaugų sunaudojimas susijęs su produkcijos ar paslaugų gamyba. Literatūroje sutinkama kur kas daugiau apibrėžimų, tačiau visur akcentuojama trys pagrindiniai momentai – 1) piniginė išraiška, 2) sunaudoti ištekliai, 3)tikslas.
Sąnaudomis tampa tik ta išlaidų dalis, kuri patiriama gaminant produkciją ar paslaugas, parduotas ataskaitiniu laikotarpiu. Finansinėje apskaitoje yra būtina skirti išlaidų sąvoką nuo sąnaudų, kadangi tik lyginant ataskaitinio laikotarpio pardavimų pajamas su sąnaudomis gaunamas teisingas finansinis rezultatas.
Savikaina apima tiek išlaidas, tiek sąnaudas. Tai priklauso nuo to, ar produkcija parduota, ar ne. Jeigu produkcija neparduota, tai jos savikaina yra laikytina išlaidomis, kurios duos pajamas ateityje (kai produkcija bus parduota). Pagal tai produkcija atspindima balanse kaip atsargos. Jeigu produkcija parduota, jos savikaina laikytina sąnaudomis ir atspindima pelno (nuostolio) ataskaitoje.
Kaštai apima tiek išlaidas, tiek sąnaudas, tiek savikainą. Kadangi tai nelietuviškas terminas, o skolinys iš kitų kalbų, tai šis terminas iš vis nevartotinas.
Mes naudosime terminą išlaidos, kadangi valdymo apskaitos specialistus pirmiausiai domina išlaidų mažinimas bei planavimas, nesiejant jų su ataskaitinio laikotarpio pardavimų pajamomis. Be to daugelyje analizės metodų bus daroma prielaida, kad įmonės parduoda tiek, kiek pagamina. Mokesčiai taip pat nėra valdymo apskaitos objektas.
2. Išlaidų klasifikavimas
Priimant valdymo sprendimus, labai svarbu nustatyti ir įvertinti visas išlaidas. Praktikoje ir literatūroje aptinkamos įvairios išlaidų rūšys. Išlaidos nėra vienareikšmės nei pagal ekonominį vaidmenį, nei pagal dalyvavimą gamybos procese. Daugelis autorių pripažįsta, kad negali būti universalios išlaidų klasifikavimo schemos. Kiekviena įmonė turi savo tikslų ir išlaidas grupuoja taip, kad kuo lengviau šiuos tikslus pasiektų. Pagrindiniai tikslai dažniausiai būna: valdymo sprendimų priėmimas, ekonominė analizė, prognozavimas, kontrolė.
Taigi, priklausomai nuo įmonės keliamų tikslų, susidariusios situacijos ir veiklos strategijos turi būti parenkami požymiai, pagal kuriuos tikslinga klasifikuoti. Žemiau pateikiami kai kurie išlaidų klasifikavimo požymiai, kurie yra svarbūs analizuojant išlaidas.
Išlaidos yra skirstomos:
Pagal vaidmenį gamybos ir realizavimo – gamybos ir laikotarpio.
Gamybos išlaidos – tai išlaidos, kurios įskaitomos į pagamintos produkcijos savikainą.
Laikotarpio išlaidos yra neįskaitomos į pagamintos produkcijos savikainą ir parodomos kaip veiklos sąnaudos pelno ir nuostolio ataskaitoje.
Pagal santykį su gamybos apimtimi – pastovios ir kintamos. `
Kintamos išlaidos, tai išlaidos, kurių bendra suma keičiasi proporcingai pagamintos produkcijos apimčiai.
Pastovios išlaidos yra tokios, kurios nesikeičia didėjant arba mažėjant veiklos lygiui.
Pagal įskaitymą į produkcijos savikainą – tiesioginės ir netiesioginės.