Turto vertinimas
Autorius: Rūta
Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje pradėjo sparčiais tempais plėstis turto rinka. Privataus sektoriaus ir rinkos santykių plėtra sukūrė turto vertinimo paslaugos paklausą. Turto vertinimo paslaugų paklausą ėmė kurti ir privataus kapitalo įmonės bei jose dirbantys specialistai. Formuojantis naujai profesijai reikėjo kelti ir tos profesijos specialistų kvalifikaciją, įteisinti turto vertinimą valstybiniu mastu. Tam 1994 m. kovo 22 d. turto vertintojų steigiamajame suvažiavime buvo įsteigta Lietuvos turto vertintojų asociacija, patvirtinti jos įstatai, išrinkta valdyba. Ši visuomeninė organizacija atliko didelį darbą keliant turto vertintojų profesinę kvalifikaciją, padedant įteisinti turto vertinimą valstybės įstatymais bei Vyriausybės nutarimais, diegiant Lietuvoje tarptautinius turto vertinimo standartus.
Leidinyje apžvelgiama turto vertinimo raida, jo atlikimo tvarka, pažymimi pagrindiniai veiksniai įtakojantys turto vertę. Apžvelgiami ir pagrindiniai turto vertinimo metodai taikomi Vakarų šalyse ir mūsų valstybėje. Išsamiau nagrinėjami mūsų įstatymais patvirtinti ir tarptautiniu mastu pripažinti pagrindiniai turto vertinimo metodai, pateikiami vertinimo pavyzdžiai.
Leidinys nepretenduoja į visų teisinių nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei verslo funkcionavimo ir jo vertės nustatymo klausimų išaiškinimą. Plačiau analizuoja turto vertintojų kvalifikacijos kėlimo klausimus, turto vertinimo metodus, taikomus Lietuvoje, suteikia žinių turto vertinimo srityje.
Lietuvoje dar trūksta literatūros turto vertinimo srityje. Todėl, manome, šis leidinėlis bus naudingas ne tik studentams, bet ir tiems, kas pradeda gilintis į turto vertinimo problemas.
1. TURTO VERTINIMAS UŽSIENYJE IR LIETUVOJE
1.1. Tarptautinio turto vertinimo vystymosi raida
Daug metų vertinant turtą visas pasaulis ir kiekviena šalis taikė savus standartus.
Anglosaksai ėmėsi vienodinti vertinimo taisykles, nes pastebėjo turto lankstumą ir kintamumą. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Ispanijoje bei Italijoje, apskritai turtas nebuvo nei toks kilnojamas, nei toks lankstus ar kintamas. Pirmą kartą išsamus vertinimo standartų rinkinys Europoje pasirodė 1973 metais – po nekilnojamojo turto rinkos krizės. Tada britų vertintojai, europietiškai mąstantys žmonės, per TEGOVOFA (angl. The European Group of Valuers of Fixed Assets – liet. Europietiškoji ilgalaikio turto vertintojų grupė) ėmėsi rengti europietiškų standartų rinkinį, o 1977 metais grupė pradėjo dirbti su 6-7 Europos šalimis.
Buvo sukurtas “Guide bleu” (Mėlynasis vadovas) – tai pirmasis tarptautinių standartų rinkinys, kuriuo vertintojai gali naudotis visoje Europos Ekonominėje Bendrijoje. TEGOVOFA išsiplėtė iki 13 pilnateisių Europos Sąjungos narių ir 12 asocijuotųjų narių iš Rytų bei Centrinės Europos. 1981 metais britų pavyzdžiu Tautų Sandraugos šalyse, JAV ir Europos Sąjungoje buvo įkurta pasaulinė turto vertintojų asociacija. Ši asociacija buvo pavadinta Tarptautiniu turto vertinimo standartų komitetu (TIAVSC – The International Asset Valuation Standards Committee), o 1995 metais jos pavadinimas pakeistas ir dabar ji vadinama Tarptautiniu vertinimo standartų komitetu (IVSC – International Valuation Standards Committee). TIAVSC sudarė standartų rinkinį, suderinę jį su europietiškuoju “Guide bleu”. TIAVSC standartų rinkinyje yra 13 nuorodų ir 20 aiškinamųjų dokumentų.