Mokesčiai ir jų funkcijos
Autorius: Renata
MOKESČIAI — tai viena iš trijų pagrindinių vyriausybės poveikio ekonomikai krypčių, kuri mažina privačių gėrybių vartojimą bei sudaro sąlygas vartoti visuomenines gėrybes.
Valstybės biudžetas formuojamas iš mokestinių pajamų ir nemokestinių pajamų (pajamos iš valstybės nuosavybės, vietinės rinkliavos, pajamos iš baudų, konfiskavimų ir t.t.).
Mokesčiais, kuriuos šalies gyventojai moka į valstybės biudžetą, yra padengiamos vyriausybės išlaidos, skirtos įvairioms valstybinėms programoms finansuoti.
Visus mokesčius galima suskirstyti į 3 grupes:
1) privačių namų ūkių ir įmonių pajamų mokesčiai (pvz. darbo užmokesčio, palūkanų, pelno, rentos);
2) nuosavybės, t.y. nekilnojamojo turto mokesčiai (žemės, žemės nuomos, palikimo ir t.t.);
3) prekių ir paslaugų pardavimo mokesčiai (PVM, akcizai, importo muitai).
Vadinasi, apmokestinimo objektai yra PAJAMOS, TURTAS ir IŠLAIDOS.
Visus mokesčius galima suskirstyti į:
• TIESIOGINIUS (jie turi tiesioginius adresatus, t.y. fizinius ir juridinius asmenis, gaunančius pajamas ir turinčius turtą, pvz. turto pajamų mokestis; kitaip tariant, jais yra apmokestinami asmenys);
• NETIESIOGINIUS (juos sumoka vartotojas, pirkdamas apmokestintas prekes ir paslaugas, t.y. jais yra apmokestinamos prekės, pvz. muitai, akcizai, PVM). Šie mokesčiai didina prekių kainą.
Pagal tai, kaip mokesčių tarifas kinta priklausomai nuo apmokestinimo sumos, mokesčiai yra skirstomi į:
1) progresinius (didėjant apmokestinamai sumai, t.y. pajamoms, atitinkamai didėja ir mokesčio tarifas — daugiau uždirbi, didesnius mokesčius moki);
2) proporcinius (didėjant apmokestinamai sumai, mokesčio tarifas išlieka nepakitęs, t.y. pastovus);
3) regresinius (didėjant pajamoms, mažėja vidutinė mokesčių norma, t.y. mažiau uždirbantys sumoka didžiąją dalį biudžeto pajamų).
Lietuvoje visi mokesčiai yra PROPORCINIAI.
PVM tarifas – 18 %, juridinių asmenų pelno mokestis – 15 %, fizinių asmenų pajamų mokestis – 33 %, atskaičiavus neapmokestinamą minimumą.
Mokesčių sistema formuojama remiantis neutralumo, tikslingumo, paprastumo ir aiškumo bei teisingumo principais.
MOKESČIŲ FUNKCIJOS:
• fiskalinė (susijusi su valstybės biudžeto formavimu);
• ekonomikos reguliavimo (didinant mokesčius, mažinama vartotojų perkamoji galia, tuo pačiu mažinama ir visuminė paklausa ir gamybos apimtis, o kartu ir infliacija);
• socialinė (jei gaunantys didesnes pajamas moka didesnius mokesčius, jie tam tikru mastu mažina pajamų nelygybę).
3. EKONOMINĖ POLITIKA, JOS TIKSLAI IR PRIEMONĖS.
EKONOMINĖ POLITIKA — tai tikslai, kurių numato siekti vyriausybė ekonomikos srityje ir priemonės, kuriomis tų tikslų bus siekiama.
Svarbiausi ekonominės politikos TIKSLAI:
1) žemas nedarbo lygis (turi būti sudarytos sąlygos dirbti kiekvienam norinčiam ir galinčiam);
2) kainų stabilumas (būtina išvengti infliacijos ir defliacijos);
3) tolygesnis pajamų paskirstymas;
4) ekonominė laisvė (pasirinkti užsiėmimą, kurio nori, leisti pinigus taip, kaip pats nori);
5) socialinis saugumas (sergančiųjų, neįgalių, senų žmonių socialinis aprūpinimas);
6) ekonomikos augimas, t.y. aukštesnis gyvenimo lygis (didesnio kiekio ir geresnės kokybės prekių bei paslaugų gamyba);
7) ekonomikos efektyvumas (naudojant minimalius išteklius, pasiekti maksimalios naudos);
aplinkos standartai.
Priemonės, naudojamos šiems tikslams pasiekti yra vadinamos ekonominės politikos instrumentais. Tai— mokesčiai, muitai, vyriausybės išlaidos, tiesioginis valstybinis ekonomikos reguliavimas arba dalyvavimas ekonominėje veikloje, socialinės ir investicinės programos, pinigų kiekio šalyje reguliavimas.