Atsargų apskaitos būdai ir įkainojimo metodai
Autorius: Vaidotas
Atsargų perkainojimo galimybės ir metodai
Atsargos – tai viena iš pagrindinių trumpalaikio turto rūšių įmonėse, tiesiogiai dalyvaujanti uždirbant pajamas per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą. Atsargos klasifikuojamos į žaliavas ir komplektavimo gaminius, nebaigtą gamybą, pagamintą produkciją, pirktos perparduoti prekės. Šį turtą ypač veikia išoriniai rinkos pokyčiai. Įmonės viduje priimami valdymo sprendimai, lemiantys jos žinioje esančių atsargų apimtį, kokybę ar nomenklatūrą, dažniausiai turi tiesioginę įtaką įmonės galimybėms ateityje uždirbti pajamas.
Dabar apskaitoje – pereinamasis laikotarpis. Nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojo Verslo apskaitos standartai. Šiuo metu neatšaukti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Finansų ministerijos anksčiau priimti apskaitą reglamentuojantys teisės aktai. Pvz.: Pagal 9 VAS “Atsargos” atsargos finansinėje atskaitomybėje pateikiamos faktine (įsigijimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte. Nors ir pagal iki šiol galiojusias rašto Nr.21N nuostatas ir pagal VAS reikalavimus atsargas būtina nukainoti, kai jų reali vertė mažėja, vertės, iki kurios atsargos turi būti nukainotos, skaičiavimas skiriasi.
Svarbiausiu informacijos šaltiniu, susijusiu su įmonių žinioje esančiomis atsargomis, tampa finansinės apskaitos formuojama informacija. Atsargų finansinės apskaitos metodų ir būdų įvairovė gana didelė, ir tinkamiausią iš jų, atsižvelgdama į veiklos specifiką, turi pasirinkti pati įmonė.
Registruojant atsargas apskaitoje, jos įvertinamos įsigijimo savikaina, o sudarant finansinę atskaitomybę – įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra mažesnė.
Atsargų įsigijimo savikaina
Atsargų įsigijimo savikainos sudėtis:
1. Įsigijimo kaina;
2. Importo muitai, akcizai, kiti negrąžintini mokesčiai (PVM);
3. Atsigabenimo išlaidos;
4. Paruošimo naudoti ir parduoti išlaidos;
5. Sandėliavimo išlaidos.
Atsargų įsigijimo savikaina koreguojama tik tuomet, kai nuolaidų suteikimo ar būtinumo nukainoti prekes faktai išaiškėja po atsargų įsigijimo momento (9 VAS, 5p.). Pirkimo kainos koregavimo priežastimis gali būti: po įsigijimo suteiktos įvairios nuolaidos; nukainojimai dėl kokybės ir realizavimo terminų; grąžinimai; keitimai.
Pirkimo kainos koregavimo būdai apskaitoje parodomi taip:
jeigu atsargos parduotos – mažinama ataskaitinio laikotarpio parduotų prekių savikaina;
jeigu atsargos dar neparduotos, mažinama atsargų įsigijimo savikainos suma, tenkančia neparduotų (nesunaudotų) atsargų likučiui.
Atsargų įsigijimo už valiutą savikaina įvertinama sandorio dienos (atsargų pirkimo dienos) oficialiu kursu ar santykiu. Į atsiskaitymo momentą neatsižvelgiama.
Atsargų pasigaminimo savikaina
Pagamintų per ataskaitinį laikotarpį atsargų (produkcijos) savikainą sudaro tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos.
Tiesioginės gamybos išlaidos tai:
a) pagrindinės žaliavos;
b) komplektuojamieji gaminiai;
c) tiesioginio darbo užmokesčio ir jam tenkančios valstybinio socialinio draudimo išlaidos bei įmokų į Garantinį fondą išlaidos;
d) kitos tiesioginės gamybos išlaidos.
Netiesioginės gamybos išlaidos tai:
a) pagalbinės žaliavos;
b) gamybos priemonių nusidėvėjimo ir kitos gamybos išlaidos;
c) netiesioginio darbo užmokesčio ir jam tenkančios valstybinio socialinio draudimo įmokų išlaidos bei įmokų į Garantinį fondą išlaidos;