Apskaitos objektai, verslo organizavimo formos
Autorius: Kristina
Svarbiausia buhalterinės apskaitos priedermė: padėti pažinti realų mus supantį pasaulį ir jį atspindėti universalia verslo kalba. Viena iš sėkmingų verslo plėtojimo sąlygų – deramas informacijos, ypač apskaitinės reikšmės, įvertinimas ir sugebėjimas tinkamai pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis. Pirmiausia reikėtų žinoti apskaitos objektus. Todėl šio darbo tikslas – išsiaiškinti, kas yra apskaitos objektai ir kokios yra verslo organizavimo formos. Savo darbu bandysiu įrodyti, kaip svarbu tinkamai pasirinkti verslo organizavimo formą, nes kaip sakoma buhalterinės apskaitos įstatyme: „Apskaitos sistemą lemia ūkio subjekto teisinė forma, ūkio subjekto dydis, veiklos pobūdis ir nuosavybės forma“ (Ivanauskienė A.,2004, p.263)
1 Apskaitos objektai
Kiekvienas tvarkingas žmogus savo daiktus atitinkamai suskirsto ir laiko jiems skirtose vietose. Taip elgiasi ir apskaitininkai. Prieš apskaitant kokį nors darbą, iš pradžių reikia žinoti, kas apskaitoma, ir tik tada galima pasirinkti ir atitinkamą to objekto apskaitos būdą. pagrindiniai apskaitos objektai yra klasifikuojami į dvi grupes: turtą (nuosavybės teise, įmonės savininkams priklausanti ekonominių išteklių dalis) ir nuosavybę.
1.1 Turtas
Kiekviena įmonė nepriklausomai nuo jos veiklos pobūdžio valdo didesnį ar mažesnį turtą. Efektyvus jo panaudojimas lemia įmonės veiklos sėkmę. Apskaitoje turtu vadinamos materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo, naudoja ir kuriomis disponuoja ūkio subjektas, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos.
Ekonominiai ištekliais laikoma visa tai, kas naudojama įmonės ūkinėje veikloje. Tačiau į apskaitą įtraukiami tik tie ekonominiai ištekliai, kurie turi konkretų savininką ir kuriuos įmonė įsigyja, sumokėdama už juos pinigus arba iškeisdama į kokį nors kitą savo turtą.
Visas turtas, kurį valdo ir kuriuo disponuoja įmonė, kaip žinoma, skirstomas į ilgalaikį (naudojamas ilgiau negu vienerius finansinius metus, jo įsigijimo vertė ne mažesnė už įmonės nustatytą) ir trumpalaikį (sunaudojamas per vienerius finansinius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą).
Ilgalaikis turtas skirstomas į materialųjį (žemė, statiniai ir mašinos, transporto priemonės, kiti įrengimai), nematerialųjį (tyrinėjimo ir plėtojimo savikaina, įsigytos teisės, prestižas, kompiuterinės programos) ir įmonės formavimo ir reorganizavimo (formavimo savikaina, investicijos į kitas įmones, reorganizavimo savikaina).
Trumpalaikis turtas
skirstomas materialų turtą ir skolas. Materialusis tai atsargos (žaliavos, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija, pirktos prekės skirtos perparduoti, ateinančių laikotarpių sąnaudos), piniginės lėšos ir kitas trumpalaikis turtas (akcijos, sukauptos pajamos, terminuoti indėliai). Skolomis galime įvardyti įvairius išankstinius apmokėjimus, prekybos skolas ir kitas skolas. (šaltiniai: Adomaitienė G.,2006, p.11-13; Stačiokas R., 2003, p.50-51).
1 pav. Turto klasifikavimas buhalterinėje apskaitoje (Stačiokas R., 2003, p.51)
1.2 Nuosavybė
Nuosavas kapitalas – ūkio subjekto turto dalis, likusi iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus.
Nuosavybė skirstoma į savininkų (nuosavas kapitalas) ir skolintojų (skolintas kapitalas).
Nuosavas kapitalas skirstomas į kapitalą (valstybinį, akcinį), nepaskirstytąjį pelną (nuostolį), atidėjimus (prekių grąžinimui, garantiniam aptarnavimui).